knaryti

knãryti, -ija, -ijo intr. 1. šykštauti: Knãrijo knãrijo gyvendamas ir nieko gero neprigyveno Prng. 2. pamažu ką dirbinėti, knyburiuoti: Mūsų senelis, nor nepagali, bet vis aplink daržus knãrija ir knãrija Ml.